We're off to see the Wizard
The Wonderful Wizard of Oz
We hear he is a Whiz of a Wiz
If ever a Wiz there was

Vakar žiūrėjau 1939-ųjų "The Wizard of Oz". Pasaka apie mergaitę Dorothy Gale iš Kanzaso, kuri, kartu su savo šuniuku Toto, netyčia patenka į paslaptingą Ozo šalį. Norėdama sugrįžti namo, ji turi nukeliauti pas paslaptingą, didį ir galingą Ozo burtininką. Pakeliui sutinka keletą keistuolių, dainuoja su jais ir bando išvengti bjauriosios vakarų raganos pinklių. Na, apskritai tai šiltas, smagus filmas, būtent toks, kokio ir norėjosi, kai pavargusi bandžiau sugalvoti, kaip praleisti vakarą. Filmas turi kelių užkabinančių dainų repertuarą, skleidžia pozityvias idėjas ir tą spalvotą, vaikišką magiją, kurią stebint veide tiesiog privalo atsirasti šypsena. Taip, nėra geresnės vietos už namus. Na, bent jau dažniausiai.
Dar šiandien atradau vieną nuostabią grupę iš 1980-ųjų, tai The B-52's. Šitą pavadinimą kelis kartus užmačiau Bret Easton Ellis "American Psycho" -- Patrick Bateman labai domėjosi muzika (jis ir paskatino mane pasiklausyti Talking Heads). Dievinu tuos moteriškus vokalus, šitą dainą, video, jų išvaizdą ir tai, kaip jie šoka. THE HAIR, OH GOD, THE HAIR!!